pražudyti

pražudýti tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ; H, R, MŽ, Sut, N, pražūdýti Rod, pražū̃dyti DrskŽ; LL172,173 caus. pražūti. 1. veikimu ar neveikimu padaryti, kad žūtų: Ji pražùdė savo abu vaikus Mrs. Vyresnioji jaunesnę sumanė pražudyt LTR(Ukm). Nu ir sako ten, ka jau buvęs tas pats ponas tam šmote jau pražudýtas LTR(Krtn). Gal šiaurės pūgos jį pražudė, o gal sujudę ledynai į gelmes nugramzdino K.Bor. Tie banditai nėko padirbti negalėjo, o tik žmonis pražùdė daugybę Všv. Tėvai suvirko girdėdami, kad buvo dukterį pražùdę ir razbainykams į rankas išdavę BM267(Rd). Anie tarė jam – piktus piktai pražudys BtMt21,41. Jeigut pražudžiau ką, nuokirskiatav galvą mano I. | Iš gyvulių visa pražudýta buvo Kkl. Jis pražùdė gyvą vištytį J. 2. Rmč, Jnšk, Krs į bėdą, vargą įstumti: Jį pražùdė arielkelė LzŽ. Pinigai ir dukteris pražùdė Šmn. Pražùdėm mergaičką – už nemylimo atidavėm Lnkv. O šis (vaikas) buvo dvigūbai pražudytas, nes įnirtis kilo iš tėvo, ne tik iš mokytojo rš(Sg). Tave našlio meilūs žodžiai pražudys pražudys, kai į marę akmenelį paskandins paskandins LLDII477(Šln). Bijokitės to, kuris gal ir kūną, ir dūšią pražudyt pragaran SPI157. Ir ansai obuolys Rojuje velinio geras buvo, kuriuo tu privylei gimdytojus mūsų, bet jog juo negerai vartojo, tai yra prieš Viešpaties uždraudimą, tad ir mus, ir save pražùdė DP110. Kas pražudytų dūšią savo dėl manęs, atras aną I. ^ Motinos kvaila meilė pražùdo vaikus Mrs. O kartais i turtas žmogų pražùdo Pln. Kai norime pražudyti, visada sakome, kad gelbėjame J.Gruš. | refl.: Teip, sako, žmonys i prasižudýs, Dievo nebtika Trk. Vaikeli, prasižudýsi su tuo Zigmu, visai prasižudýsi Snt. 3. prk. sunaikinti, sugadinti, pragaišinti: Būčiau negėrus žalio vynelio, būč nepražudžius jaunų dienelių LTR(Ob). Jisai pražùdė jos vainikėlį, papuoštą jaunystėlę DrskD197. Aš tau atleidau, kunigaikšti, kad tu mano jaunas dienas pražudei V.Krėv. | Mūsų literatūros kalba gana toli nukrypusi nuo savo prigimtojo kamieno ir pražudžiusi daug tautinio charakterio LTII617. | refl.: Per kurį grieką prasižudos nusitikėjimas? brš. 4. PK168, I pamesti, prarasti, netekti: Nuotrauką pražùdė Pkr. Rykštes, kur žiotis daboja, pražudýsi – neausi audimo Rs. A kam atdavė, a teip pražùdė – nebatminu Plt. Kas teipag pagirdys vieną iš tų mažųjų, … nepražudys algos savo Ch¹Mt10,42. Jei tada druska pražudžia sūrumą (pagenda), kuo sūdys? BtMt5,13. Jei to trumpo mokslo mokyti užtruksit, aveles jūsų amžinai pražudysit Mž12. Kaip ano tikro amžino dangujęjo gero nepražudytumbime DP278. Pražùdėm skatyną LzŽ. Vaduok mane, broleli, vaduok mane, kad ir bėrus žirgelius pražudysi LTR(Nm). Pražudė visą savo gerą garbę Tat. | refl. tr.: Mieste pinigus prasižùdė VšR. 5. KII289, ŠT329 pasmerkti kentėti, kančioms (ppr. pragare): Pražudytinas R363, MŽ487, N. Nepražudykite ir nebūsit pražudyti BPII244. Nepražudykite, tai ir jūs nebūsit pražudomi NTLuk6,37. Nemipražudyk, pamisakyk, kodėlei su manimi baries? BBJob10,2. O kasg išsakis sunkumą anų kančių nepakeliamųjų, kurias kenčia pražudýtieji pekloje DP354. Kas netikės, tas būs pražudytas VlnE73. Kurs netik, tas pražudytas bus Mž333. Kas gal pramižudyti? Juk tavo meilė už mi stoj PG. Nesa žmogiškasis protas pramano Dievą santį sūdžia svietišku, kursai savo dingsčia būk danguje iškadingus pastatymus rašąs apie nekurius žmones tyčioms pražudysiamus MT164. ^ Žuvis neišganys, kiaulė nepražudys flk. 6. NdŽ ilgą laiką varginti, kamuoti. | refl.: Kiek čia būsi: vieną kitą metą prasižudýsi i nuvirsi Krš. Prasižùdęs a mėnesį ligoninė[je] i numiręs Krš. \ žudyti; apžudyti; įžudyti; išžudyti; nužudyti; pažudyti; peržudyti; pražudyti; prižudyti; sužudyti; užžudyti